javiena

javíena sf. ppr. pl. (1) DŽ, LsB413, Š, BŽ143, javienà (4) K; Q509 1. nupjautų javų šiaudų liekanos prie šaknų; žemė, kurioje augo javai; ražiena: Gink gyvolius į javíeną, t. y. kur augo javai J. Atėmus javus, ražienas (javienas) aparti rš. Žolė jau daugiaus taip smagiai neauga, ir tuočės javienų ganykla jau apganoma K.Donel¹. Ant dobilų javienų gali vėlai rudenyje ilgo mėšlo retai užkratyti K.Donel¹. 2. stambas, šapas, šapelis; pl. pelai: Pelus bei javienas sudegina rš. Aš juos kaip javienas išbarstysiu CII563. Ant to grunto budavoja auksą, sidabrą ..., šieną, javienas NT1PvK3,2. Padaryk juos kaip viesulą, kaip javienas, vėjo varomas RBPs83,14. 3. javai: Javienas į jų vaisko liogerį nuvežtų prš. [Žaizda] nuo dalgio pjūvio į kelį (javienas bepjaunant) greitai išgijo LC1885,52.